Kleivatavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (snaigėmis lyti, dulksėti, būti miglai). Dažniausiai vartojamas apibūdinti sniego kibirkščių ar smulkaus lietaus kritimą.
Pavyzdžiai:
1. Prie lango kleivatavo pirmos žiemos sniegas.
2. Visą rytą kleivatavo lietus, ir danguje vis buvo migla.
3. Kleivatavimas tęsėsi kelias valandas, palikdamas žemę šlapia.
Sinonimai: dulksėti, duslinti, šlakinti, šlapdriba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.