Klebonaičia – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio klebonas (kunigas, parapijos vadovas).
Vartojama šnekamojoje kalboje ar literatūroje, dažnai su ironija, švelnumu ar šeiminiu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Senasis klebonaičia viską išmano. (švelnus, gal šiek tiek pagyrimas)
2. Nu, ateina mūsų klebonaičia pamokslą sakyti. (galima ironija)
3. Klebonaičia, ar galėtum palaiminti namus? (pagarbiai, bet neoficialiai)
Trumpai: tai neoficialus, emocingas žodžio klebonas variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.