klėbiniñkas (-inykas), -ė. kas storas, glėbiu apkabinamas, glėbininkas: Medžiai klėbininkai. Klėbiniñkai rąstai. Nu, kad tu už tokias klėbininkes egles tiek teduodi, ta aš su tavim nekalbuos. Toks yr ąžuolas klėbiniñkas, kur par žiemą lapų nenumeta. Klėbinykės pušys auga. Ksaveras išsitiesė kaip uoselis, ataugo savo tėvą, buvo sieksnininkas, klėbininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.