klebẽtis, -ė.
1. iškleręs daiktas: Mano laikrodis bet sau klebẽtis. Niekas tais klebečiais [ratais] nepavažiuos. Kalvaratas klebẽtis, ratai klebẽčiai. Klebẽtė mašina viškum sugedo.
2. netikėlis, išgverėlis. Padirbs dar ką gerai šitas klebẽtis! Ot klebẽtis, ejo ir duris paliko ataviras!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.