klaužadus, -i. klusnus: Te jiems klaužadūs esam. Tarnus [graudenk],
idant būtų klaužadūs viešpatims savo. Ir jisai eis pirm jo …, idant verstų širdis tėvų sūnum, o neklaužadus protop teisiųjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.