Klaupka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, prastą ar netvarkingą namą, trobelę, lūšną. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant pastato apleidimą, skurdą ar menką būklę.
Pavyzdžiai:
- Užmiestyje stovi senų senovė klaupka, kurioje niekas negyvena.
- Vietoj namo jis pastatė tik nedidelę klaupką.
- Kaimo gale matėsi prastai sutvarkyta klaupka.
Sinonimai: lūšna, trobelė, banda, rūsys (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.