klaupka

.
klaupkà. kláupka.

1. klauptas: Bažnyčioj visa Budrių šeimyna susėdo nuosavon klaupkon. Bočius sėdosi į klaupką, anūkas bėgo į zokristiją. Giedotojai ir giedotojos, į klaupkas susėdę, giedojo pakarčiui gražiai. Bažnyčia tuščia, tik keli žmonės kláupkose. Elenytė intsisėdo karaliaus klaupkosna. Kaip įėjo į bažnyčią, į klaupkas susėdo. Alkūnes padėjusi ant klaupkelių stalelio, ji klūpo jo senu papročiu.

2. koks nors padėklas po keliais klaupiantis. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klaupka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>klaupkà</b>. kláupka. <br/>1. klauptas: Bažnyčioj visa Budrių šeimyna susėdo nuosavon klaupkon. Bočius sėdosi į klaupką, anūkas bėgo į zokristiją. Giedotojai ir giedotojos, į klaupkas susėdę, giedojo pakarčiui gražiai. Bažnyčia tuščia, tik keli žmonės kláupkose. Elenytė intsisėdo karaliaus klaupkosna. Kaip įėjo į bažnyčią, į klaupkas susėdo. Alkūnes padėjusi ant klaupkelių stalelio, ji klūpo jo senu papročiu. <br/>2. <span class="explanation">koks nors padėklas po keliais klaupiantis. </span>.