klastorius

.
klastõrius, -ė. apgavikas, klastininkas: Ir klastõrių nereik tiktai tarp būrų ieškoti. O juk mano tėvas, kaip ir tavo, nebuvo joks klastorius. Nebuvo klastorių, žėdnas maisto gavo. Klastoriaus to pasisaugok. Jis per visą amžį baisus klastorius. buvo. Tikt nežadėkie manę berneliui, tam šelmiui klastorėliui! Pikčiurniene, tu esi klastorė, tu esi sukčia ir vagilė! Mergyte mano! nebūk taip klastorėlė, bernyčių viliokėlė. Tu, bernužėli šalbėriau, jaunų mergužėlių klastoriau. Šelmis bernužėlis, jaunas klastoružėlis. Neverk, mergužyte, klastoriaus bernyčio. Ei tu, bernužėli klastorėli, kiemo mergužėlių viliokėli. Klastoriaus to neverkiu, tik savo vainiko. Baisus klastorius ir prigaviks. Aš sakau, jie nėr klastoriai. Daug yr sviete šlektų žmonių, didelių klastõrių. Jie kytrūs klastoriai, kietsprandžiai ir melagiai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klastorius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv