.
klãpčius (chłopiec).
1. tarnas, berniukas, pasiuntinys: Kaip koks ponas – be klãpčiaus kojos nekela. Bet Enskys, jo klãpčius, daug paliavotų kragų, o moliavotų stuopų dar daugiau sugabeno. Gaspadinė, klapčius, aptiekorius, felčeris ir daugiau gentys – visi priešų priešais po vienas kito pro duris laksto. Šitai klapčius atneša trisdešimts rublių. Čebatas vyžai ne klapčius.
2. klapčiukas 2: Šįryt kunigo mišioms toks jaunas klãpčius tarnavo.
3. klapčiukas
4.
4. prietaisas įkišti balanoms, kai jos buvo vartojamos šviesti: Kam turi rankoj balaną – įkišk į klãpčių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.