klamučijimas

Klamučijimas – tai neįprasta, retai vartojama lietuvių kalbos forma, kuri reiškia „klausymąsi, klausymą“, dažniausiai vartojama kaip klausymasis (pvz., klausymasis patarimų).

Pavyzdžiai:
1. Senovėje klamučijimas buvo svarbus mokantis iš vyresniųjų.
2. Jo klamučijimas į tėvo žodžius padėjo išvengti klaidų.

Sinonimai: klausymasis, klausinėjimas, dėmesio skirimas.

Šis terminas yra archajiškas ir dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klamucijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klamučijimas – tai neįprasta, retai vartojama lietuvių kalbos forma, kuri reiškia „klausymąsi, klausymą“, dažniausiai vartojama kaip klausymasis (pvz., klausymasis patarimų). Pavyzdžiai: 1. Senovėje klamučijimas buvo svarbus mokantis iš vyresniųjų. 2. Jo klamučijimas į tėvo žodžius padėjo išvengti klaidų. Sinonimai: klausymasis, klausinėjimas, dėmesio skirimas. Šis terminas yra archajiškas ir dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.