klamorius

„Klamorius“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girtuoklį, išgėrusį žmogų (dažniausiai su neigiama atspalvio prasme). Kilmė greičiausiai susijusi su žodžiu „klemšas“ arba veiksmažodžiu „klemti“ (gerti alkoholį).

Pavyzdžiai:
1. Vakare parke vėl susibūrė tie patys klamoriai.
2. Neik ten – ten tik klamoriai sėdi ir daužosi.
3. Po išgėrimo jis virto tikru klamoriumi.

Pastaba: Žodis nevartojamas formalioje kalboje ar raštu, dažniausiai – šnekamojoje arba žargoninėje aplinkoje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Klamorius“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girtuoklį, išgėrusį žmogų (dažniausiai su neigiama atspalvio prasme). Kilmė greičiausiai susijusi su žodžiu „klemšas“ arba veiksmažodžiu „klemti“ (gerti alkoholį). Pavyzdžiai: 1. Vakare parke vėl susibūrė tie patys klamoriai. 2. Neik ten – ten tik klamoriai sėdi ir daužosi. 3. Po išgėrimo jis virto tikru klamoriumi. Pastaba: Žodis nevartojamas formalioje kalboje ar raštu, dažniausiai – šnekamojoje arba žargoninėje aplinkoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.