klaikybė

Klaikybė – tai būsena, kai kas nors yra lengvai išgąstamas, nedrąsus, pernelyg atsargus arba linkęs į nerimą, paniką. Tai gali reikšti ir polinkį greitai jaudintis ar bijoti neaiškų grėsmių.

Pavyzdžiai:
1. Gyvūnas: Klaikūs stirnos – užuodę žmogų iš karto pabėga.
2. Žmogus: Po avarijos jis tapo klaikus – sušokdavo nuo staigaus garso.
3. Perkeltinė reikšmė: Klaikus rinkos pasitikėjimas – pakako vienos neigiamos naujienos, kad kryptis smarkiai pasikeistų.
4. Būsenos apibūdinimas: Jos klaikybė buvo matoma – neramiai žiūrėjo į duris ir klausėsi kiekvieno triukšmo.

Trumpai: klaikybė – tai perdėtas išgąstis, nerimas ar atsargumas, pasireiškiantis veiksmais ar reakcijomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Klaikybė – tai būsena, kai kas nors yra lengvai išgąstamas, nedrąsus, pernelyg atsargus arba linkęs į nerimą, paniką. Tai gali reikšti ir polinkį greitai jaudintis ar bijoti neaiškų grėsmių. Pavyzdžiai: 1. Gyvūnas: Klaikūs stirnos – užuodę žmogų iš karto pabėga. 2. Žmogus: Po avarijos jis tapo klaikus – sušokdavo nuo staigaus garso. 3. Perkeltinė reikšmė: Klaikus rinkos pasitikėjimas – pakako vienos neigiamos naujienos, kad kryptis smarkiai pasikeistų. 4. Būsenos apibūdinimas: Jos klaikybė buvo matoma – neramiai žiūrėjo į duris ir klausėsi kiekvieno triukšmo. Trumpai: klaikybė – tai perdėtas išgąstis, nerimas ar atsargumas, pasireiškiantis veiksmais ar reakcijomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.