klaikýbė. klaikỹbė. kláikybė.
1. klaikus daiktas, baisybė: Kaip ir genio tauškėjimas galėjo ją nuo visų miško klaikybių išgelbėti. Mačiusieji pasakojo klaikybes. Žiūrovų salės magnetas pasirodė esąs stipresnis, negu scenos tragingosios klaikybės.
2. begalės, daugybė: Klaikýbė svieto prisirinko. Kláikybė dykavidurių žiedų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.