klaĩkšis, -ė. kas paklaikęs, kvailas žmogus, klaika: Aš pasakoju visims kaip klaĩkšė. Mergė klaikšìkė, o nora geros algos. Klaĩkši, ko sapnuoji, visą darbą sugadinai! Tas klaĩkšis nemoka nė jokio darbo dirbti. Kas viso proto neturia, tas klaĩkšis. Boba klaĩkšė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.