klabė

„Klabė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girtą, apsvaigusį žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš žodžio „kliūti“ (klibėti), nusakant netvirtaeidantį, apsvaigusį žudųjį.

Pavyzdžiai:
1. Vakar vėl grįžo namo kaip tikra klabė.
2. Kaimynas iš girtųjų išsirinko klabes ir išvedė iš bari.
3. Naktį gatvėj sukiojosi keli klabės.

Sinonimai: girtuoklis, mirgalius, apsvaigėlis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Klabė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girtą, apsvaigusį žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš žodžio „kliūti“ (klibėti), nusakant netvirtaeidantį, apsvaigusį žudųjį. Pavyzdžiai: 1. Vakar vėl grįžo namo kaip tikra klabė. 2. Kaimynas iš girtųjų išsirinko klabes ir išvedė iš bari. 3. Naktį gatvėj sukiojosi keli klabės. Sinonimai: girtuoklis, mirgalius, apsvaigėlis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.