„Klabatė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis gausų, netvarkingą daiktų krūvą, rietuves arba netvarką, chaose esančią erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Kambaryje buvo visa krūva klabatės – drabužiai, knygos, žaislai.
2. Sutvarkyk tuos popierius, nes čia visiška klabatė!
3. Kalbėjo taip greitai, kad iš jo žodžių tik klabatė liko. (perkeltine prasme – nerišli, paini kalba).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.