kìveris (giveris). kýveris. kỹveris.
1. senoviška aukšta kariška kepurė: Kad atjotų pats karalius, kiverio nekelčiau. Blizga kareivių kiveriai. Kyverelis galvą spaudė, o šoblelė šoną graužė. Kirpo mano čiuprynėlę, dėjo mane kiverėliu, segė mane mundurėliu. Ak, nusibodo man, tėveli, tie siauri mundurėliai ir aukšti kiverėliai. Sopa man galvelė nuo aukštų kiverelių. Kareivių kìveriai. Man nusibodo karaliaus rūbai, juodieji sertukeliai, aukštieji kivereliai. Nusipynėm šiaudų kyveriukus. Ogi žiūria, kad naujagimiui prie šalies padėta strielba, šoblė, kiveris (šalmas) ir viskas, kas kareiviui reikalinga. Vežimą sukrovė kai kìverį.
2. kepurės ar ko nors kito smaigalys: Visų vokyčių kareivių kepurės buvo su kýveriais. Ot dailų kyverį verpstei nutekinau! Koks tos bažnyčios kyveris!
3. toks vaikų žaidimas.
4. batas, avalynė: Nusipirkau tokius mažus kỹverius, ka nė nešioti negaliu.
5. klostė, siūlė (drabužiuose): Čionai va man padaryk su kyveriùkais.
kýverį pastãtęs nosį užrietęs, išdidus: Eina kyverį pastatęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.