kiūtojimas

Kiūtojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis niūrumą, paniurę nuotaiką, liūdną susikaupimą arba rūstumą, pyktį.

Pavyzdžiai:
1. Po pokylių visus apėmė kiūtojimas. (liūdna, niūri nuotaika)
2. Jo veide atsispindėjo kiūtojimas. (rūstumas, paniuręs susikaupimas)
3. Kiūtojimas užgriuvo visą kolektyvą. (niūrus, slėgiamas atmosfera)

Trumpai: Tai emocinė būsena, artima niūriam nusiminimui ar uždaras rūstumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiutojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiūtojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis niūrumą, paniurę nuotaiką, liūdną susikaupimą arba rūstumą, pyktį. Pavyzdžiai: 1. Po pokylių visus apėmė kiūtojimas. (liūdna, niūri nuotaika) 2. Jo veide atsispindėjo kiūtojimas. (rūstumas, paniuręs susikaupimas) 3. Kiūtojimas užgriuvo visą kolektyvą. (niūrus, slėgiamas atmosfera) Trumpai: Tai emocinė būsena, artima niūriam nusiminimui ar uždaras rūstumas.