rūstumas

rūstùmas. rū́stumas.

1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas. Rū́stumas Viešpaties smarkus. Dievo rūstums nuosimaldė. Siautėt nuog rū́stumo ir smarkumo savo. Ne rū́stumu, bat meile. Kas mano bernužio jojo rūstumas! Sunkumas galvelės, rūstùmas širdelės. Ką išdirgimu pagadinsi, rūstumu nebepataisysi.

2. (balso) tembras: Trimitų skaistumas, garsumas ir rūstumas balso nesulyginamas yra nė su kokiais vario trūbais.

3. → rūstus 7: Poeto lyrinis herojus – inteligentas, mąstantis žmogus, jaučiantis epochos rūstumą ir tragizmą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rūstùmas</b>. rū́stumas. <br/>1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas. Rū́stumas Viešpaties smarkus. Dievo rūstums nuosimaldė. Siautėt nuog rū́stumo ir smarkumo savo. Ne rū́stumu, bat meile. Kas mano bernužio jojo rūstumas! Sunkumas galvelės, rūstùmas širdelės. Ką išdirgimu pagadinsi, rūstumu nebepataisysi. <br/>2. <span class="explanation"> (balso) tembras: </span> Trimitų skaistumas, garsumas ir rūstumas balso nesulyginamas yra nė su kokiais vario trūbais. <br/>3. → rūstus 7: Poeto lyrinis herojus – inteligentas, mąstantis žmogus, jaučiantis epochos rūstumą ir tragizmą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.