„Kirkliutė“ – tai mažybinė žodžio „kirklys“ forma, reiškiančio mažą, aštrią uolą ar akmenį (dažniausiai smailų ar briauną turintį). Vartojama tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Prie upės kranto kyšo aštrūs kirkliučių kamščiai.
2. Perkeltine prasme: Jo žodžiai buvo kaip smulkios kirkliutės, veriančios į širdį. (t. y. aštrūs, įžeidžiantys žodžiai).
Trumpai: Mažas aštrus akmuo/uola arba metafora smailiam, įtampą sukeliančiam daiktui/jausmui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.