Kibkus – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis kibirkštį (mažą ugnies gabalėlį, išskirtą degant). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie aktyvumo, energijos, idėjų ar įkvėpimo užuomazgą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Iš laužo iššoko kibkus ir uždegė sausą žolę.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jo žodžiuose buvo kibkus, kuris paskatino mus veikti.“
„Liko tik kibkus vilties.“
Sinonimai: kibirkštis, užuomazga, užuomazgelis, akimirka (kalbant apie trumpą momentą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.