Kibirkštinimas – tai staigus, trumpas ir ryškus idėjos, minties ar įžvalgos protrūkis, dažnai siejamas su kūrybišku įžvalgumu ar staigiu supratimu.
Pavyzdžiai:
1. Moksle: Archimedas sušuko „Eureka!“ – tai buvo kibirkštinimas, kai jis suprato, kaip išmatuoti tūrį.
2. Menininkui: Kibirkštinimas gali ateiti staiga, pavyzdžiui, kai kompozitorius netikėtai suvokia naujos melodijos motyvą.
3. Kasdienybėje: Staigus sprendimas, kaip išspręsti sudėtingą problemą darbe ar namuose, gali būti vadinamas kibirkštinimu.
Trumpai: Tai „aha!“ akimirka, kai staiga supranti ar sugalvoji kažką naujo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.