Kibirkščioti – silpnai švytėti, mirksėti kaip kibirkštis; metaforiškai – trumpai pasireikšti, rodyti silpną požymį.
Pavyzdžiai:
1. Tamsioje patalpoje kibirkščiojo vienintelė žvakė.
2. Jo akyse kibirkščiojo vilties šviesa.
3. Tolumoje kibirkščiojo kaimo langų švieselės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.