kiauržvyris

Kiauržvyris – tai retas, kūrinio (dažniausiai eilėraščio) vidurinis žodis, kuris savo reikšme atspindi viso kūrinio esmę ar pagrindinę mintį. Tai gali būti tiesioginė sąvoka arba simbolinis žodis, esantis centre tiek teksto struktūroje, tiek jo prasmėje.

Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje – jei eilėraštis turi 9 žodžius, 5-asis žodis gali būti kiauržvyris.
2. Simbolinis panaudojimas – kiauržvyriu gali būti žodis „šviesa“ eilėraštyje apie tamsą ir viltį.
3. Struktūrinis centras – jis padeda išlaikyti teksto balansą, kaip esminis akcentas.

Terminas dažniausiai vartojamas poetinėje analizėje ir literatūros teorijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiauržvyris – tai retas, kūrinio (dažniausiai eilėraščio) vidurinis žodis, kuris savo reikšme atspindi viso kūrinio esmę ar pagrindinę mintį. Tai gali būti tiesioginė sąvoka arba simbolinis žodis, esantis centre tiek teksto struktūroje, tiek jo prasmėje. Pavyzdžiai: 1. Eilėraštyje – jei eilėraštis turi 9 žodžius, 5-asis žodis gali būti kiauržvyris. 2. Simbolinis panaudojimas – kiauržvyriu gali būti žodis „šviesa“ eilėraštyje apie tamsą ir viltį. 3. Struktūrinis centras – jis padeda išlaikyti teksto balansą, kaip esminis akcentas. Terminas dažniausiai vartojamas poetinėje analizėje ir literatūros teorijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.