Kiaurvėjis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai stiprų, veriantį vėją (dažnai su lietumi ar audra). Vartojamas kalbant apie atvirą, neapsaugotą vietą nuo vėjo arba apie smarkų vėjo reiškinį.
Pavyzdžiai:
1. Prie ežero – tikras kiaurvėjis, net šalta.
2. Užtvaro langus, nes name kiaurvėjis.
3. Rudenį čia pučia kiaurvėjis, medžiai linksta.
Sinonimai: stiprus vėjas, audra, vėtra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.