Kiauračviklis – tai įrankis ar prietaisas, kuris suka („čviklia“) kiauras (skyles). Dažniausiai vartojamas kaip šnekamoji kalba, nusakantis:
1. Ginklus (pistoletus, šautuvus) – dėl jų sukamųjų kulku (pvz., „Policininkai išsitraukė kiauračviklius“).
2. Gręžtuvus ar grąžtus – dėl skylių gręžimo (pvz., „Statybininkas naudojo kiauračviklį sienai“).
3. Pranksmą – apie žmogų, kuris dažnai „prakiša“ (pralošia) pinigus ar iššauna kvailai (pvz., „Jis toks kiauračviklis, visus pinigus pralošė“).
Pavyzdžiai:
- „Senasis kiauračviklis dar tarnauja“ (apie ginklą).
- „Pasiskolink tą kiauračviklį, reikia išgręžti skylę“ (apie grąžtą).
- „Vėl išleido visus pinigus? Tikras kiauračviklis!“ (apie švaistytoją).
Trumpai: terminas metaforiškai siejamas su skylių kūrimu (fizinėmis ar finansinėmis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.