Kiaulinikė – tai lietuvių liaudies pasakose pasitaikantis mitinis būrys, dažniausiai pavaizduojamas kaip ragana, kuri gali virsti kiaule (dažniausiai juoda) arba valdo būrį kiaulių. Kartais taip vadinama ir pati kiaulė, kurią ragana naudoja kaip savo pavidalą ar transportą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Raganos, virstančios kiaule, įsikūnijimas.
2. Magiška, dažnai bloga, kiaulė pasakose.
3. Perkeltine prasme – šiurkščiai elgiasi ar nešvariai atrodanti moteris (žargonas, niekinanti reikšmė).
Pavyzdžiai:
1. Pasakoje ragana, vadinama kiaulinike, naktį apsiverždavo juoda kiaule ir siautėdavo kaimo pakampėse.
2. Seneliai sakydavo: „Į mišką vakare neik, ten kiaulinikės laikosi!“
3. Niek. (šnek.) Kokia kiaulinikė iš tos kaimynės – visada apsileidus!
Trumpai: Tai mitinė ragana-kiaulė arba magiška kiaulė lietuvių folkloras, o šnekamojoje kalboje – įžeidžiamas moters apibūdinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.