kiaulažolė

kiaulãžolė. kiaũlažolė.

1. kiauliauogė (Solanum nigrum).

2. vandenplūkinių šeimos augalas, elodėja (Helodea canadensis).

3. karšulinių šeimos augalas, pievinė miegalė (Succisa pratensis).

4. nerūninių šeimos augalas, plūdena (Lemna).

5. rūgtis, takažolė (Polygonum aviculare): Darželis apleistas, tik kiaũlažolės žybso. Kiaulažoles verda ir geria arbatą nuo kosulio. Už pinučių aplink jaujas – kiečių žilsvuma, gaji rusva kiaulažolė.

6. vaistinė taukė (Symphytum officinale).

7. prasta žolė; kiaulėms šerti skirta žolė: Netikus pieva – vien kiaulažolė. Pribėgusi [karvė] visas kiaulãžoles išputo (suėdė) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaulazole' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv