kiaulabėgis

Kiaulabėgis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai stiprų lietų, liūtį, trumpalaikį smarkų krušą (dažnai su perkūnija). Kilęs iš žodžių kiaulė + bėgti, galbūt siejamas su tuo, kad stiprus lietus verčia kiaules bėgti slėptis.

Pavyzdžiai:
1. Užtėko kiaulabėgis – per penkias minutes upeliai praplūdo.
2. Kaip tik išėjom į lauką, užkirto kiaulabėgis.
3. Vasarą dažnai užkerta tokie kiaulabėgiai, kad gatvės paviršia vandeniu.

Trumpai: Stiprus, staigus lietus (liūtis).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaulabegis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaulabėgis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai stiprų lietų, liūtį, trumpalaikį smarkų krušą (dažnai su perkūnija). Kilęs iš žodžių kiaulė + bėgti, galbūt siejamas su tuo, kad stiprus lietus verčia kiaules bėgti slėptis. Pavyzdžiai: 1. Užtėko kiaulabėgis – per penkias minutes upeliai praplūdo. 2. Kaip tik išėjom į lauką, užkirto kiaulabėgis. 3. Vasarą dažnai užkerta tokie kiaulabėgiai, kad gatvės paviršia vandeniu. Trumpai: Stiprus, staigus lietus (liūtis).