kiaukso|ti, kiaukso, kiauksojo
1. šnek. būti kur, nieko neveikiant, tūnoti, kiurksoti: Kiaukso vienas lauke.
2. šnek. žiopsoti, vėpsoti. kiauksojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.