Kiaukolė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, dažniausiai medinę, sandarią dėžutę ar skrynią (pvz., pinigams, vertybėms laikyti). Kartais vartojamas perkeltine prasme – kaip slapta vieta ar paslėptas daiktas.
Pavyzdžiai:
1. Senelė iš kiaukelės išėmė auksinį žiedą.
2. Pinigai saugomi tvirtoje kiaukelėje.
3. Tai jo paslaptis – viską laiko savo kiaukelėje. (perkeltinė prasmė)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.