kiaubėralis

Kiaubėralis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis bjaurus, nepatrauklus, pasibjaurėtinas žmogus ar daiktas. Dažnai naudojamas kaip įžeidimas ar stiprus neigiamas įvertinimas.

Pavyzdžiai:
1. Koks tu kiaubėralis, su tokia išvaizda į viešumą pasirodai!
2. Šis senas, pelėsis baldų kiaubėralis tik vietą užima.
3. Nusipirkau mašiną, bet pasirodė – tikras kiaubėralis: ir grūda, ir rūdijusi.

Sinonimai: bjaurybė, šleikštulis, šlykštulis, monstras.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaubėralis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis bjaurus, nepatrauklus, pasibjaurėtinas žmogus ar daiktas. Dažnai naudojamas kaip įžeidimas ar stiprus neigiamas įvertinimas. Pavyzdžiai: 1. Koks tu kiaubėralis, su tokia išvaizda į viešumą pasirodai! 2. Šis senas, pelėsis baldų kiaubėralis tik vietą užima. 3. Nusipirkau mašiną, bet pasirodė – tikras kiaubėralis: ir grūda, ir rūdijusi. Sinonimai: bjaurybė, šleikštulis, šlykštulis, monstras.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.