.
keturkañtis, -ė. su keturiais kantais, keturbriaunis: Keturkančiai pjaustytainiai balkiai (pjautiniai balkiai). Stiebai yra tamsiai raudoni, spurganos pailguotinos, keturkantės. Žirniai buvo kantėti, raini, keturkañčiai. Keturkantės vinys dukart stipriaus įkimba medžian už apvaliąsias. Sumaišyti miežiai su šeškančiais liuob keturkančiais. Čia nudrožtas keturkañtis šakaliukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.