keturialaukis
Keturialaukis – tai keturių laukų (ar sklypų) susijungimas viename centre, sudarydamas kryžiaus formą. Dažniausiai vartojamas heraldikoje ir architektūroje.
Reikšmės:
1. Heraldika – herbo skydas, padalintas į keturias dalis (pavyzdžiui, sujungus dviejų giminių herbus).
2. Architektūra – pastatų kompleksas, išdėstytas kryžiaus formai (pvz., keturių pastatų grupė aplink centrinį kiemą/erdvę).
3. Istorinis kontekstas – senovės Lietuvos matavimo vienetas (keturių laukų plotas).
Pavyzdžiai:
- LDK heraldika: Herbai „Lietuvos Vytis“ ir „Lenkijos erelis“ sujungti viename keturialaukyje.
- Architektūra: Vilniaus universiteto ansamblis (keturi korpusai aplink kiemus).
- Istorinis terminas: Žemės sklypas, lygus keturių vidutinių laukų plotui.
Trumpai: Keturialaukis – simbolinis ar struktūrinis keturių dalių sujungimas į vieną visumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.