„Keterėtas“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „su ketera, turintis keterą“ (pvz., pastatas, stogas). Dažniausiai vartojamas apibūdinti statinius su aštriu, iškilu stogu.
Pavyzdžiai:
1. Senasis keterėtas trobesys stovėjo kalvos viršūnėje.
2. Kaimo kraštovaizdyje vyravo keterėti ūkiniai pastatai.
3. Architektas pasiūlė keterėtą stogo formą, kad sniegas nesikaupytų.
Trumpai:
Tai būdvardis, apibūdinantis pastatą su ketera (aštriu stogu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.