Kėstašakis – tai šakotasis medžio kamienas arba storas šakotas kelmas, dažniausiai aptinkamas miške, kai medis nukirstas, o iš kelmo išauga daug naujų atžalų.
Pavyzdžiai:
1. Miške: „Po kirtimo iš kėstašakio greitai išaugo jauni beržai.“
2. Kalboje: Vartojamas apibūdinti tankiai šakotą, negražų augalą (pvz., „Užaugo kaip kėstašakis“).
3. Perkeltine prasme: Gali reikšti sudėtingą, painų reikalą (sen.).
Trumpai: tai šakotas kelmas arba tankiai šakotas medis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.