Kesčiai – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įvairius piktus demonus, velnius, velniais vadinamas būtybes (dažniausiai vartojamas daugiskaitoje). Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. „чёрт“ – velnias).
Pavyzdžiai:
1. Senovės tikėjime: „Kesčiai gąsdino nakčiais miske.“
2. Šnekamojoje kalboje (išreiškiant nusivylimą, pyktį): „Eik tu pas kesčius!“ (reiškia „Eik tu po velnių!“).
3. Pasakose: „Pasakojo, kad kesčiai veržiasi į žmonių namus.“
Trumpai: Tai mitologinės piktosios dvasios, dažnai naudojamos kaip švelnesnis velnio sinonimas ar šnekamoji metafora.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.