kerubas
Kerubas – tai aukščiausios angelų kategorijos (serafai, kerubai, sosto angelai) atstovas krikščionių angelologijoje. Kerubai vaizduojami kaip Dievo šlovės ir išminties sargai, artimiausi Jo sostui.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinis kontekstas:
- Biblijoje kerubai saugo Rojaus vartus (Pradžios knyga).
- Jų atvaizdai puošia Izraelio skrynią ir Saliamono šventyklą (Išėjimo knyga, Karalių knygos).
2. Vaizdinys:
- Dažnai pavaizduoti su keturiais veidais (žmogaus, liūto, jaučio, erelio), sparnais ir gyvūnų kojomis (Ezechielio knyga).
- Vėliau menė – putų kūdikiai (putti) arba sparnuoti vaikai.
3. Perkeltinė reikšmė:
- Simbolizuoja aukštumą, apsaugą, dieviškąją išmintį.
Pavyzdžiai:
- Biblijoje: „Ir iš Rojaus išvarė žmogų, ir prie Rojaus sodų vartų pastatė kerubus“ (Pr 3,24).
- Meniniuose vaizdiniuose: Mikelandželo freskos Siksto koplyčioje, baroko bažnyčių skulptūros.
- Perkeltine prasme: „Jis sėdėjo ant kerubais puošto sosto“ (apie valdovo didingumą).
Trumpai: Kerubas – aukščiausios angelų eilės sargas, dieviškosios šlovės ir išminties simbolis, vaizduojamas su sparnais ir keturiais veidais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.