„Kerplukė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis staigų kritimą, su trenksmu nukritimą arba smūgį, trenksmą (dažniausiai su garso įspūdžiu).
Pavyzdžiai:
1. Kritimas: „Vaikas nuslydo ir – kerplukė! – nukrito ant grindų.“
2. Daiktas: „Knyga iš lentynos – kerplukė – ties ant grindų.“
3. Garsas: „Išgirdau kerplukę iš kaimynų buto – turbūt kažkas nukrito.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.