"Kerplėša" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis staigų kritimą, smūgį arba garsą, kurį skleidžia krintantis daiktas (pvz., kai kažkas smarkiai nukrenta ar atsitrenkia). Dažnai naudojama vaizdingai apibūdinti greitą, nerangų veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Kritimas: "Jis paslydo ir – kerplėša! – nukrito ant grindų."
2. Garsas: "Iš lentynos kerplėša nukrito knyga."
3. Perkeltinė prasmė (veiksmas staiga prasidėjęs/įvykęs): "Vakar kerplėša įkirto audra – visą naktij lijo."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.