Kerglotis – tai kalbos dalis, kuri jungia žodžio šaknį ir galūnę, dažniausiai būdamas priesaga arba kamieno dalimi.
Tai neoficialus, retai vartojamas terminas, kuriuo kartais apibūdinami įvairūs afiksai (pvz., priesagos, priešdėliai) ar jų deriniai.
Pavyzdžiai:
1. Žodyje "skait-yti":
- Šaknis: skait-
- Kerglotis: -y- (priesaga, formuojanti veiksmažodį)
- Galūnė: -ti
2. Žodyje "bėg-ioja":
- Šaknis: bėg-
- Kerglotis: -ioj- (priesaga, nurodanti kartotinį veiksmą)
- Galūnė: -a
Svarbu: Šis terminas nera standartinis kalbotyroje – dažniau vartojami „priesaga“, „priešdėlis“ ar „afiksas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.