kepurpalaikė

Kepurpalaikė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kepurės laikiklį (dažniausiai namų ar viešosios paskirties), t. y. įrenginį, lentyną ar kabantį prietaisą kepurėms laikyti.

Pavyzdžiai:
- Viešojoje įstaigoje (pvz., restorane) prie įėjimo gali būti kepurpalaikė, kur lankytojai palieka skrybėles.
- Priešingoje namų koridoriaus sienoje kabo medinė kepurpalaikė su kabliais.
- Senuose namuose dažnai buvo kepurpalaikės su veidrodžiu – vadinamosios "švarkinės".

Terminas vartojamas archajiškiau, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar kalboje. Šiuolaikiniuose kontekstuose dažniau sakoma "kepurių laikiklis" arba "kepurių lentyna".

Įrašas
Paaiškinimas	Kepurpalaikė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kepurės laikiklį (dažniausiai namų ar viešosios paskirties), t. y. įrenginį, lentyną ar kabantį prietaisą kepurėms laikyti. Pavyzdžiai: - Viešojoje įstaigoje (pvz., restorane) prie įėjimo gali būti kepurpalaikė, kur lankytojai palieka skrybėles. - Priešingoje namų koridoriaus sienoje kabo medinė kepurpalaikė su kabliais. - Senuose namuose dažnai buvo kepurpalaikės su veidrodžiu – vadinamosios "švarkinės". Terminas vartojamas archajiškiau, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar kalboje. Šiuolaikiniuose kontekstuose dažniau sakoma "kepurių laikiklis" arba "kepurių lentyna".
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.