kempinis

Kempinis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą kambarį, sandėliuką, rūsį arba ankštą patalpą dažniausiai naudojamą laikyti maistui, įrankiams, sūriams, daržovėms ar kitiems daiktams. Kilęs iš lenkų kalbos („kempinai“ – rūsys, požeminis sandėlis).

Pavyzdžiai:
1. Senelių namuose dar yra senas kempinis, kuriame laikomi bulvių ir morkų krūvos.
2. Kaimo sodyboje sūris bręsdavo rūsio kempinyje.
3. Į kempinį nusileidome laiptais, kad paimtume įrankių.

Sinonimai: rūsys, sandėliukas, požemis, klėtis (siaurąja prasme).

Įrašas
Paaiškinimas	Kempinis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą kambarį, sandėliuką, rūsį arba ankštą patalpą dažniausiai naudojamą laikyti maistui, įrankiams, sūriams, daržovėms ar kitiems daiktams. Kilęs iš lenkų kalbos („kempinai“ – rūsys, požeminis sandėlis). Pavyzdžiai: 1. Senelių namuose dar yra senas kempinis, kuriame laikomi bulvių ir morkų krūvos. 2. Kaimo sodyboje sūris bręsdavo rūsio kempinyje. 3. Į kempinį nusileidome laiptais, kad paimtume įrankių. Sinonimai: rūsys, sandėliukas, požemis, klėtis (siaurąja prasme).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.