Kempėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, sunkų, vangų judėjimą ar veikimą (dažnai susijusį su fiziniu atsipalaidavimu, tingumu ar nuovargiu).
Pavyzdžiai:
- Vaikas kempėjo iš lovos ryte.
- Karštą dieną visi kempėjo nuo karščio.
- Jis kempėdamas ėjo į darbą pirmadienį.
Trumpai: lėtas, tingus judėjimas/veikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.