Kemaras – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šulinio ar duobės kraštą, pakraštį, briauną.
Pavyzdžiai:
1. Atsargiai, stovi prie pat kemaro!
2. Vanduo siekė kemarus.
3. Iškastos duobės kemarai buvo apžėlę žole.
Trumpai: Kemaras – šulinio/duobės kraštas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.