Kelžygis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis kelio posūkį, vingį arba kelio ruožą tarp dviejų posūkių.
Pavyzdžiai:
1. Keliaujant kalnais, teko įveikti daugybę stačių kelžygių.
2. Po šio ilgo kelžygio pasirodys kryžkelė.
3. Atsargiai – už šito medžio laukia staigus kelžygis!
Trumpai: Tai senesnis, poetiškesnis žodis, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse nei kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.