Šito – tai įvardžiuotinis žodis, vartojamas kaip šnekamojoje kalboje trumpesnė šio (vard. linksnio) forma. Nurodo artį, esantį ar artimą daiktą, asmenį ar reiškinį.
Reikšmė:
Rodo artumą kalbančiajam (pagal vietą, laiką ar psichologinį požiūrį). Atitinka standartinę formą šio.
Pavyzdžiai:
1. Šito namo sienos baltos. (Šio namo)
2. Ar matai šito žmogaus veidą? (Šio žmogaus)
3. Aš nežinau šito žodžio reikšmės. (Šio žodžio)
4. Šito reikalas mane nedomina. (Šio reikalo)
Pastaba:
Forma šito dažniausiai vartojama neformaliame bendravime, o raštu ar oficialioje kalboje – šio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.