Keluogė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis siaurą, ilgą, dažniausiai medinę patalpą sandėliui, daržinę ar panašiam ūkiniam pastatui.
Pavyzdžiai:
- Senelių kieme stovi keluogė, kurioje laikomi įrankiai.
- Į keluogę sudėjome šieną gyvuliams žiemai.
- Tai ne tvartas, o keluogė – ilgas siauras pastatas malkoms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.