Keltzūba – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis didelį, išsikišusį priekinį dantį (dažniausiai ant viršutinio žandikaulio). Jis gali būti vartojamas švelniai juokais apibūdinant žmogų su tokia dantų ypatybe.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas išaugo, bet tas keltzūba jam suteikia savitumo.
2. Juokauja, kad jo keltzūba kaip bebrų.
3. Senelis su keltzūba niekada nepraranda šypsenos.
Sinonimai: didelis priekinis dantis, išsikišęs dantis, "bebro dantis" (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.