kelinčij

"Kelinčij" – tai senovinis lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis keliantis, sukeliantis, kuriantis (tam tikrą jausmą, būseną ar veiksmą). Dažniausiai vartotas su abstrakčiais daiktavardžiais.

Pavyzdžiai:
1. Kelinčij baimę – keliantis baimę.
2. Kelinčij susižavėjimą – sukeliantis susižavėjimą.
3. Kelinčij mintis – kuriantis/įkvėpiantis mintis.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, aptinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kelincij' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Kelinčij" – tai senovinis lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis keliantis, sukeliantis, kuriantis (tam tikrą jausmą, būseną ar veiksmą). Dažniausiai vartotas su abstrakčiais daiktavardžiais. Pavyzdžiai: 1. Kelinčij baimę – keliantis baimę. 2. Kelinčij susižavėjimą – sukeliantis susižavėjimą. 3. Kelinčij mintis – kuriantis/įkvėpiantis mintis. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, aptinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.