Kėbla – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pilvą, išsipūtusį virškinimo metu (pvz., pervalgius ar išgėrus daug skysčių). Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Po šventinio pietų kėbla toks, kad net nejauku.
2. Vaikas išgėrė per daug sulčių – dabar verkia su kėbla.
3. Nevalgyk tiek, vėl kėbla bus!
Sinonimai: pilvas, pasipūtęs pilvas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.