kebeldus

Kebeldus – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kibirkštį, ugnelę, liepsnelę (dažniausiai perkeltine prasme). Kilęs iš veiksmažodžio kebelti („žiebti, kibirkščiuoti“).

Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
„Naktį iš žarijų dar tryško mažas kebeldus.“
2. Perkeltinė reikšmė (jausmo, idėjos):
„Jo širdyje užsidegė kebeldus vilties.“
„Rašytojo mintyse gimė naujos kūrybos kebeldus.“

Trumpai:
Tai poetiškas, retai vartojamas žodis, nusakantis nedidelę ugnį ar simbolinį „užuomazgą“ (pvz., jausmo, minties).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kebeldus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kebeldus – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kibirkštį, ugnelę, liepsnelę (dažniausiai perkeltine prasme). Kilęs iš veiksmažodžio kebelti („žiebti, kibirkščiuoti“). Pavyzdžiai: 1. Tikroji reikšmė: „Naktį iš žarijų dar tryško mažas kebeldus.“ 2. Perkeltinė reikšmė (jausmo, idėjos): „Jo širdyje užsidegė kebeldus vilties.“ „Rašytojo mintyse gimė naujos kūrybos kebeldus.“ Trumpai: Tai poetiškas, retai vartojamas žodis, nusakantis nedidelę ugnį ar simbolinį „užuomazgą“ (pvz., jausmo, minties).